Esate D tipo asmenybė – gresia širdies ligos

Kad emocijos veikia sveikatą, niekam nekelia abejonių. Kitas dalykas, kad tai, kaip žmogus reaguoja, kokias emocijas jam sukelia vieni ar kiti išgyvenimai, kasdieniniai rūpesčiai, darbo reikalai ar santykiai šeimoje, priklauso nuo jo charakterio bruožų, asmenybės. Vieniems ir blogas oras gali sukelti depresines nuotaikas, o kiti ir atleidime iš darbo gali įžvelgti naujas perspektyvas. Taigi kokio tipo asmenybės yra imlesnės širdies ligoms?

Uždaras pesimistas – D tipo asmenybė

D tipo asmenybės pavadinimas kilo iš angliško žodžio distress, arba distresas, kuriuo paprastai apibūdinamas neigiamas stresas. D tipo žmogui pasaulis atrodo grėsmingas, ir todėl jis stengiasi nuo jo atsiriboti. Tai žmogus, kurį nuolat vargina nerimas, dirglumas, kuris visada kupinas neigiamų emocijų, minčių. Kitas svarbus šios asmenybės bruožas – uždarumas, socialinė izoliacija, vengimas būti tarp žmonių, polinkis užsisklęsti savyje, mintis bei emocijas taip pat laikyti neišsakytas. Be to, D tipo bruožų turintys asmenys nelinkę kreiptis į gydytoją, konsultuotis, gydytis, netiki prevencijos veiksmingumu. Tokiems žmonėms, ir tai patvirtina moksliniai tyrimai, širdies ligų ir mirčių rizika yra didesnė. Lietuvoje D tipo asmenybės bruožai būdingi taip pat nemažai žmonių daliai.

Supykai – infarktas, įniršai – insultas

Žmonėms, kurie į stresinę situaciją reaguoja piktai ar dirgliai, rizika susirgti širdies liga yra 3 kartus, o patirti ūminį širdies sindromą iki 55 m. amžiaus – 5 kartus didesnė.

Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad egzistuoja provokaciniai veiksniai, kurie labai smarkiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neseniai publikuotoje tyrimų apžvalgoje rašoma, kad per 2 val. nuo patirto įniršio ar pykčio priepuolio insulto rizika padidėja 4 kartus, o miokardo infarkto – net 5. Taip pat surinkta pakankamai įrodymų, kad po pykčio priepuolio padidėja bet kokio ūminio koronarinio sindromo, cerebrovaskulinio įvyko, širdies ritmo sutrikimo ar staigios mirties rizika.

„Kaip stresas, nerimas, sukrėtimai neigiamai atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai, akivaizdžiai buvo stebėta atliekant tyrimą su pacientais, kuriems implantuoti kardioverteriai defibriliatoriai, t. y. žmonėmis, kuriems ŠKL rizika pati didžiausia. Tyrėjai aiškinosi, kokie psichoemociniai veiksniai labiausiai skatina defibriliatorių veikimą, t. y. kokie išgyvenimai, emocijos širdies ritmą sutrikdo stipriausiai. Buvo nustatyta, kad didžiausią pavojų širdžiai kelia pykčio priepuoliai. Tyrimo metu pastebėta, kad pykčio, labai didelio psichoemocinio susijaudinimo priepuoliai, veikdami širdį per adrenerginę sistemą, gali sukelti gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus. Tai įrodyti atliekant tyrimą su pacientais, kuriems implantuotas kardioverteris defibriliatorius, nebuvo sudėtinga, nes visa tai fiksavo aparatas – defibriliatorius“, – žurnalui „Internistas“ pasakojo kardiologė Ž. Petrulionienė.

Kaip emocijos sukelia širdies ligas?

Manoma, kad stipri emocinė įtampa pagreitina kraujotaką, padidina trombocitų aktyvumą ir taip skatina ūminio miokardo infarkto išsivystymą. Žinoma, kad patiriančio stresą žmogaus organizme suaktyvėja simpatinės nervų sistemos veikla, sumažėja parasimpatinės. Šis disbalansas sutrikdo autonominės nervų sistemos gebėjimą reguliuoti širdies veiklą ir skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi per endotelio (vidinio kraujagyslių dangalo) funkcijų sutrikimą. Priminsime, kad endotelio vaidmuo širdies ligoms labai svarbus. Sveikas endotelis – tai apsauginis barjeras tarp kraujo tėkmės ir kraujagyslių sienelės: jis neleidžia prasiskverbti į kraujagyslių sienelę kraujo riebalams, prilipti trombams. Pažeistas endotelis netenka šių funkcijų, todėl ima vystytis ateroskleroziniai procesai, t. y. formuojasi aterosklerozinė plokštelė, kuri ilgainiui vis labiau siaurina arterijos spindį ir trukdo kraujui tekėti.

Per pastaruosius 20 metų įrodyta, kad endotelis ne tik apsauginis kraujagyslių barjeras, bet ir aktyvus parakrininis ir endokrininis organas, kuris išskiria daugybę veikliųjų medžiagų, palaikančių kraujagyslių tonusą, būtiną kraujagyslių relaksacijai.

D tipo Lietuvos studentai ir širdies ligos

Vytauto didžiojo universiteto mokslininkai Andrius Šmitas ir Aidas Perminas atliko tyrimą, kurio tikslas – įvertinti studentų D tipo asmenybės ir jos komponentų sąsajas su sveikatai nepalankiu elgesiu. Tyrime dalyvavo 227 dviejų Lietuvos universitetų studentai: 118 (52 proc.) vyrų, 109 (48 proc.) moterys. Vidutinis tiriamųjų amžius – 18–28 metai.

Tyrėjai nustatė, kad studentų didelio neigiamo emocingumo ir didelio socialinio uždarumo derinys (D tipo asmenybė) susijęs su sveikatai nepalankiu elgesiu. D tipo moterys yra mažiau fiziškai aktyvios, o D tipo vyrų mityba mažiau palanki sveikatai negu ne D tipo vyrų. Kartu buvo nustatyta, kad D tipo vyrai surūko mažiau cigarečių, o D tipo moterys alkoholio vartoja saikingiau negu ne D tipo moterys.

Pasaulio mokslininkų tyrimų išvados skelbia, kad D tipo asmenybė siejama su didesniu sergančiųjų išemine širdies liga mirtingumu, pasikartojančiais šios ligos epizodais, širdies ritmo sutrikimais, padidėjusiu lipidų kiekiu kraujyje.

Šaltiniai: A. Šmitas, A. Perminas. Studentų D tipo asmenybės ir jos komponentų sąsajos su sveikatai nepalankiu elgesiu. Žurnalas „Internistas 2018“.