Cholesterolis pavojingas tik turintiems viršsvorio? Specialistų nuomonės

Per didelė cholesterolio koncentracija paprastai siejama su gausiu riebaus maisto vartojimu ir atitinkamai su antsvorio turinčiais žmonėmis. Todėl liekni žmonės yra įsitikinę, kad cholesterolio kiekis jų kraujyje negali būti per didelis. Ar tai tiesa? Kodėl didėja cholesterolis? Ar jo padidėjimas vienodai pavojingas visiems?

Cholesterolis didėja, nes…

Cholesterolio koncentracija kraujyje gali didėti dėl dvejų pagrindinių priežasčių. Pirma, tai gali būti paveldima (šeiminė hipercholesteremija) ir tada dažniausiai cholesterolio kiekis padidėja jau vaikystėje. Antra priežastis labiausiai visiems žinoma – tai pomėgis valgyti riebiai, saldžiai, žodžiu, nesveika mityba. Įtakos turi ir mažas fizinis aktyvumas. Nutukimas, nejudra, rūkymas  gali paskatinti „blogojo“ arba mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, trigliceridų koncentracijos padidėjimą, o „gerojo“ arba didelio tankio lipoproteinų (DTL) sumažėjimą. Moterims po menopauzės taip pat didėja rizika, kad sutriks lipidų balansas ir padidės „blogųjų“ kraujo riebalų kiekis.  Tačiau reikia nepamiršti, kad cholesterolio koncentracijos didėjimą gali lemti ir tam tikros ligos, pvz., jau minėta šeiminė hipercholesteremija, kepenų ligos (hepatitas, cirozė), cukrinis diabetas, inkstų ligos, skydliaukės veiklos nepakankamumas, kasos patologija ir kt. Taigi didėti cholesterolį verčia ne viena priežastis ir ne tik riebus gyvulinės kilmės maistas. Todėl ir normali kūno masė, lieknas sudėjimas – nėra garantas, kad cholesterolio kiekis bus normoje. Užtat medikai ragina žmones tikrintis, atlikti lipidogramą (kraujo riebalų tyrimą) ir žinoti riebalų kiekį kraujyje.

Organizmą žaloja mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ir dar viena kraujo lipidų rūšys – trigliceridai. Tai „blogieji“ kraujo riebalai. Tačiau didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL) yra naudingas ir reikalingas mūsų organizmui. Taigi vertinant lipidų balansą svarbu žinoti DTL ir MTL santykį.

Cholesterolis – tik vienas rizikos veiksnių

Padidėjęs cholesterolis – tik vienas rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Suprantama, kad kuo daugiau žmogus priskaičiuoja sau rizikos veiksnių, tuo didesnis yra ir padidėjusio cholesterolio pavojus. Be padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų (infarkto, insulto, kt.) riziką didina rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija), mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas. Juk ne veltui, atsižvelgiant į paciento rizikos laipsnį, skirtingos yra ir siektinos cholesterolio koncentracijos normos. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu bendrojo ir MTL cholesterolio ribos yra žemesnės ir siekia atitinkamai 4,5 mmol/l ir 2,5 mmol/l, o nesergantiesiems šiomis ligomis jos yra atitinkamai 5 mmol/l ir 3 mmol/l. Didelę reikšmę turi paveldimumas. Todėl ypač savo sveikata turėtų susirūpinti pacientai, kurių šeimoje jaunesni kaip 55 m. vyrai ir jaunesnės kaip 65 m. moterys sirgo infarktu, išemine širdies liga arba staiga mire.

Labai svarbu ir kiek yra padidėjęs cholesterolis. Jeigu bendrasis cholesterolis yra daugiau kaip 6 mmol/l, šio paciento rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis laikoma labai didele.

Taigi padidėjusio cholesterolio blogumas, pavojus nėra visiems vienodas, kita vertus, negalima nuvertinti jo reikšmės.

Padidėjusio cholesterolio simptomai

Padidėjusio cholesterolio žmogus paprastai nejaučia. Šis procesas trunka ne vienerius metus, o pagrindinė padidėjusio cholesterolio grėsmė – aterosklerozinės plokšteles, kurios mažina arterijų spindį ir sukelia jų maitinančių organų nepakankamumą. Todėl dažniausiai mūsų žmonės apie padidėjusį cholesterolį sužino, kai jau atsitinka bėda – susergama širdies liga, ištinka insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas.

Anot medikų, yra ir tam tikrų simptomų, kurie gali reikšti, kad Jūsų organizme yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Tai:

• geltoni ar rudi mazgeliai odoje, vadinamosios ksantomos;
• dusulys;
• skausmas širdies plote;
• padidėjusi blužnis;
• pilvo skausmai;
• antsvoris.

Žinoti cholesterolio koncentracija būtina visiems

Medikai pažymi, kad pirmą kartą atlikti cholesterolio tyrimą kraujyje rekomenduojama sulaukus 20-ies. O sulaukę 40-ies turėtume nuolat, t.y. bent kartą per metus, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, ir ne tik bendrojo, bet ir mažo („blogojo“) ir didelio („gerojo“) tankio lipoproteinų cholesterolį, trigliceridų kiekį.