Bedruskė dieta – kodėl būtina jos laikytis?

„Esame tai, ką valgome“, – senų seniausiai pasakė Hipokratas. Taigi mitybos svarba sveikatai, gerai organizmo būklei ir savijautai – gerai žinomas ir mokslo įrodymais pagrįstas faktas. Ką valgyti sveika – populiari tema. Vis labiau domimasi produktų sudedamosiomis dalimis, naudingumu, o sergantieji lėtinėmis ligomis ieško maisto, kuris, kaip manoma, turi teigiamą poveikį nuo jų ligos.

Hipertenzija, arba aukšto kraujo spaudimo liga, – labai paplitusi tarp mūsų šalies gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime druskos įtaką šiai ligai. Paieškosime atsakymų, kodėl žmonės, kurių kraujo spaudimas aukštas, turėtų rinktis bedruskę dietą.

Šiek tiek istorijos

Manoma, kad maistui druską – natrio chloridą – žmonės pradėjo vartoti prieš 10–15 tūkst. metų. Senovėje druska buvo laikoma brangenybe – ją keisdavo į tokio pat svorio auksą. Druskos panaudojimo atvejai aprašyti senovės hebrajų, kinų, graikų romėnų kultūrose. Seniausias aprašymas apie druską rastas Kinijoje maždaug prie 5000 metų. Iš druskos buvo gaminami net pinigai. Iki šaldytuvų išradimo druska buvo pagrindinė maisto konservavimo priemonė. Dar visai neseniai galimybės įsigyti druskos buvo ribotos, todėl žmonės paprastai per dieną suvalgydavo mažiau kaip 0,25 g druskos. Tačiau šiandien šis produktas yra laisvai prieinamas, nebrangus, plačiai vartojamas maisto pramonėje, todėl ir į žmogaus organizmo jo patenka daug daugiau.

Daug kalbama apie druskos žalą, tačiau kai kurie sveikatos specialistai teigia, kad druskos ribojimas gali išprovokuoti daugybę ligų.

Kiek reikia druskos?

Be druskos mūsų organizmas negalėtų gyvuoti. Natrio ir chloro jonai yra svarbūs žmogaus organizmo sistemos komponentai, jų yra visuose organizmo audiniuose – kraujyje, kauluose, nugaros smegenų skystyje, motinos piene. Druskos žala pasireiškia, kai jos suvartojama per daug. Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse per parą suvartojama 9–12 g druskos. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad žmogus per parą suvalgytų ne daugiau kaip 5 g druskos (tiek sveria vienas arbatinis šaukštelis druskos). Kad realybėje dauguma žmonių druskos valgo per daug, įrodo daugybė tyrimų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad beveik ¾ ištirtų patiekalų turėjo 3 g ar daugiau druskos, o tai yra didžiausias leistinas paros kiekis vaikams ir pusė paros suaugusiojo druskos normos. Buvo tirti 96 patiekalai iš 16 gatvės restoranų.

Kokiuose produktuose daug druskos?

Specialistai pabrėžia, kad daugiausia žmogus druskos suvartoja valgydamas jau paruoštus maisto produktus. Svarbu žinoti, kad druskos yra ne tik rūkytuose, sūdytuose ar kitaip konservuotuose produktuose. Druskos yra ir duonoje, ir saldžiuose kepiniuose. Iki 80 proc. druskos į žmogaus organizmą patenka valgant perdirbtus maisto produktus. Pavyzdžiui, Kanadoje daugiau nei pusė visos suvartojamos druskos gaunama iš 10 dažniausiai vartojamų maisto produktų ir gėrimų: picos, dešrainių, mėsainių, sriubų, makaronų, pieno ir pieno gėrimų, paukštienos ir jos patiekalų, bulvių, sūrio, dribsnių, padažų.

Teigiama, kad mūsų šalies gyventojai suvartoja bent porą kartų daugiau druskos negu rekomenduojama. Per apklausas net 70 proc. respondentų teigė, kad sūdo maistą jo net neparagavę.

Kodėl reikalinga Supratimo apie druską savaitė?

Kasmet vasario mėnesį minima pasaulinė Supratimo apie druską savaitė. Šį minėjimą inicijuoja Pasaulinė veiksmų druskos ir sveikatos klausimais grupė (angl. World Action On Salt ant Health). Pagrindinis dienos tikslas – raginti žmones vartoti mažiau druskos, nes tai turi įtakos ligų išsivystymui. Kodėl druskos vartojimas toks svarbus ir kodėl jos kiekį maiste turėtume mažinti?

Mokslo įrodyta, kad per didelis kiekis valgomosios druskos didina kraujo spaudimą ir taip didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Todėl, norint sumažinti mirštamumą nuo miokardo infarkto, insulto, kitų kraujotakos sistemos ligų, svarbu kontroliuoti suvartojamos druskos kiekį. Todėl PSO rekomenduoja šalių vyriausybėms įgyvendinti maisto ženklinimo metodų politiką, teisės aktus ir bendradarbiauti su maisto pramone siekiant kontroliuoti produktų sudėtį.

Kaip druska kelia kraujo spaudimą?

Atliekant tyrimus su gyvūnais, epidemiologinius stebėjimo, migracijos (kai gyventojai mirgavo iš vietovių, kur druskos vartojama mažai, į didelio vartojimo vietoves) tyrimus, įrodyta, kad, didinant suvartojamos druskos kiekį, didėja ir kraujo spaudimas. Vienas pagrindinių mechanizmų, lemiančių kraujo spaudimą didinančią druskos įtaką, – kad žmogaus inkstai nepajėgūs išskirti druskos pertekliaus. Senėjimo procesas taip pat blogina inkstų galimybę pašalinti druską, todėl vyresniame amžiuje kraujo spaudimas gali didėti. Naujausi tyrimai parodė, kad hipertenzijos išsivystymui turi įtakos ir kalio kiekis. Nustatyta, kad druskos, t.y. natrio, perteklius ir kalio trūkumas veikia kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles, todėl maistas, kurio sudėtyje yra daug natrio ir mažai kalio, gali didinti kraujo spaudimą. Kita vertus, didesnis kalio kiekis maiste gali sumažinti jautrumą natriui.

Mažiau druskos – mažiau širdies ligų

Daug metų kalbama, kad hipertenzija mūsų šalyje nėra gerai valdoma. Ši liga dažnai nustatoma pavėluotai, gana daug žmonių vengia gydytis. Hipertenzijos išsivystymui įtakos turi daug veiksnių (rūkymas, antsvoris / nutukimas, nejudrumas, didelis kraujo riebalų kiekis, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kt.), ir visų jų koregavimas gali padėti normalizuoti ar stabilizuoti kraujo spaudimą. Druskos kiekio maiste ribojimas yra vienas iš galimų gyvenimo būdo keitimo variantų, kuris gali užkirsti kelią hipertenzijos vystymuisi arba pagerinti jos valdymą, gydymą.

Nustatyta, kad net ir nedidelis kraujo spaudimo sumažėjimas gali gerokai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Manoma, kad visuomenės diastolinio (apatinio) kraujo spaudimo sumažėjimas 2 mmHg hipertenzijos paplitimą sumažina 17 proc., insulto riziką 15 proc., išeminės širdie ligos riziką 6 proc. Kitas tyrimas parodė, kad sistolinio (viršutinio) kraujo spaudimo sumažėjimas 5 mmHg mirtingumą nuo išeminės širdies ligos gali sumažinti 9–14 proc.

Tačiau druskos ribojimas teigiamai veikia žmogaus sveikatą ne tik valdant hipertenziją ir taip mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nustatytas ir kitas naudingas mažo druskos kiekio organizme vaidmuo, kuris nepriklauso nuo kraujo spaudimo. Paskelbta, kad tai turi tiesioginį poveikį mažinant insulto, kairiojo skilvelio hipertrofijos, aortos standumo ir lėtinės inkstų ligos dažnį. Dėl to padaryta išvada, kad bendras druskos ribojimo poveikis mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką yra didesnis nei tas, kurio tikimasi mažinant kraujospūdį.

Šaltiniai: www.bernardinai.lt; www.mtp.lt/files/MTP4.2_10_571–581p.pd