Arterinės hipertenzijos rizika ir priežastys. Specialistų nuomonės

Kaip nesusirgti arterine hipertenzija?

Paradoksas: žmonės labiausiai bijo susirgti vėžiu, tačiau dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kitas paradoksas: žmonės žino, kas didina arterinės hipertenzijos riziką, tačiau atsisakyti žalingų įpročių, mažinti kenksmingų veiksnių nelinkę, kol nesuserga. Dažniausiai susirūpinimas sveikata ateina kartu su ligomis. Keiskime šį požiūrį, išsiaiškinkime savo rizikos veiksnius ir juos koreguokime.

Kas vyksta, kai kraujo spaudimas padidėja?

Širdies veikla cikliška, o kiekvieną ciklą sudaro darbo fazė, arba sistolė, kurios metu širdis susitraukia ir išstumia kraują, ir diastolė, arba poilsio fazė, kai širdis atsipalaiduoja ir vėl prisipildo krauju. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis kraujagyslių sienelei, kuris ritmiškai didėja arba mažėja, atsižvelgiant į tai, širdis susitraukia ar atsipalaiduoja. Kiekvieno širdies susitraukimo metu ji išstumia kraują, kad jis pasiektų visus organizmo kampelius, smulkiausias kojų, rankų, smegenų kraujagysles ir jos gautų deguonies ir maisto medžiagų.

Paprastai kraujo spaudimo nejaučiame: nei normalaus, nei padidėjusio, nors, sergant arterine hipertenzija, pokyčiai organizme vyksta. Kai širdis su padidėjusiu spaudimu stumia kraują, širdies raumuo pradeda storėti. Tačiau kraujagyslės įpratusios prie normalaus širdies storio, todėl joms tampa sunku išmaitinti pakitusį, sustorėjusį širdies raumenį. Be to, anot G. Mackevičienės, metams bėgant ir dėl įvairių žalingų veiksnių (pvz., padidėjusio cholesterolio kiekio) kinta kraujagyslių sienelė, ji tampa neelastinga. Iš pradžių dėl aukšto kraujo spaudimo periferinės kraujagyslės susiaurėja. Dėl to vystosi periferinis kraujagyslių pasipriešinimas: kai kraujagyslių sienelė pakinta, joje kaupiasi druska, kuri pritraukia vandenį, dėl to ligos pradžioje kraujagyslės būna išburkusios, tačiau dar elastingos. Vėliau, hipertenzijai progresuojant, kraujagyslių sienelėse kaupiasi kolagenas, dėl to jos standėja ir negali tinkamai prisitaikyti prie širdies išmetamo kraujo pulsacijos.

Taigi arterinis kraujo spaudimas tiesiogiai priklauso nuo širdies darbo (širdies sistolinio tūrio – kraujo kiekio išstumiamo sistolės metu), kraujagyslių periferinio pasipriešinimo, jų tonuso ir būklės bei cirkuliuojančio kraujo tūrio. Jeigu nors vienas iš šių parametrų didėja, didėja ir kraujo spaudimas.

Svarbu tai, kad, esant aukštam kraujo spaudimui, žalojama ne tik širdies, bet ir inkstų, smegenų, t.y. viso organizmo, kraujotaka. Kai kraujas su dideliu spaudimu patenka į smegenis, gali įplyšti smegenų kraujagyslės, ištikti insultas. Jeigu padidėjusio spaudimo neatlaiko inkstų kraujagyslės, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, jeigu širdies – širdies infarktai, taip pat gali vystytis akių pažeidimai.

Kam tikimybė susirgti hipertenzija yra didesnė?

Arterinės hipertenzijos išsivystymą skatinantys rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Veiksniai, kurių valdyti negalime, t.y. nekoreguojami, yra genetinis polinkis ir amžius. Paveldimumas hipertenzijai turi didelę reikšmę: jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikai taip pat pakliūva į padidėjusios rizikos sirgti grupę. Apie 50 proc. sergančiųjų hipertenzija nustatoma šeiminė padidėjusio kraujo spaudimo anamnezė arba tarp pirmos eilės yra giminaičių, mirusių nuo širdies ligų jauname amžiuje. Žmonės, kurių spaudimas normalus, bet kurių šeimoje yra sirgusių hipertenzija, priklauso daug didesnės rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokių sergančiųjų.

Yra gana daug koreguojamų rizikos veiksnių, kurių valdymas smarkiai mažina hipertenzijos tikimybę. Tai rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba, dėl kurios didėja „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų (MTL)) cholesterolio, cukraus kiekis kraujyje. Taip pat reikšmės turi ir įtemptas gyvenimo tempas, stresas, kitaip sakant, emocinis veiksnys.

Pastaruoju metu atsiranda duomenų apie naujus rizikos veiksnius. Pvz., teigiama, kad moterys, kurioms buvo nustatyta nėštumo sukelta hipertenzija, vėliau priklauso didesnės ligos išsivystymo rizikos grupei.

Kokia rizika yra man?

Medikai primena, kad, visų pirma, kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo kraujospūdžio rodmenis. Taigi pageidautina, kad kraujo spaudimas būtų 120/80 mmHg, bet jeigu jis yra ne didesnis kaip 140/90 mmHg, jo dar mažinti irgi nereikia. Tačiau žinoti arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius  pravartų visiems, net ir tiems, kurių spaudimas  normalus. Nes, jeigu pakliūsite į didelės rizikos susirgti hipertenzija grupę ir norėsite išvengti ligos, rizikos veiksnius reikės koreguoti neatsižvelgiant į spaudimo skaičius.

Taigi hipertenzijos atsiradimą smarkiai didina rūkymas, alkoholio vartojimas.  Šie žalingi įpročiai spartina širdies susitraukimų dažnį, aktyvina simpatinę nervų sistemą. Rūkymas gali sukelti ne tik smulkiųjų periferinių arterijų, bet ir vainikinių arterijų pasipriešinimą (spazmą), taip pat didina aterosklerozinės plokštelės susiformavimo riziką.

Hipertenzijos riziką labai didina cukrinis diabetas, todėl svarbu jį tinkamai gydyti. Taip pat labai svarbu normalizuoti svorį. Skaičiuojama, kad tarp nutukusiųjų sergančiųjų hipertenzija tris kartus daugiau. Žmonėms, turintiems antsvorio, padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis, sustandėja kraujagyslės, o tai skatina hipertenzijos atsiradimą.

Norint išvengti hipertenzijos svarbu skirti laiko fiziniam aktyvumui, kuris turi būti nuoseklus, nuolatinis, o ne pripuolamai atliekamas. Be to, fizinis aktyvumas turi mobilizuoti, suteikti jėgų, o ne alinti ir varginti. Taigi krūviai turėtų būti adekvatūs, didinami palaipsniui. Kita vertus, norint išvengti širdies ligų, reikia sportuoti ne mažiau kaip po 30 min. 5 kartus per savaitę.

Mityba turi didelę reikšmę daugeliui ligų. Teigiama, kad 100 mmol/l padidėjęs druskos suvartojimas susijęs su sistolinio kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir gliceridų, t.y. „blogųjų“ riebalų, kiekį kraujyje, o tai skatina hipertenzijos vystymąsi. Taip pat, kaip ir per mažas kalio maiste kiekis.

Medikai rekomenduoja: suskaičiuokite, kiek turite rizikos veiksnių. Žinokite, kiekvienas rizikos veiksnys didina hipertenzijos riziką. Pradėkite juos valdyti, neleiskite, kad liga valdytų jus.