Arterinės hipertenzijos paplitimas. Specialistų nuomonės
Arterinė hipertenzija – (ne) rimta liga?
Atsitiktinai nustatyta diagnozė – padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija), kai pats žmogus jaučiasi sveikas ir jam nieko neskauda, paprastai neišgąsdina. Žmonės arterinės hipertenzijos nelaiko rimta liga, daugelio požiūriu, vyresniame amžiuje tai netgi normalu. Tačiau toks atsainus požiūris į savo sveikatą, nenoras ligos gydyti gali baigtis labai liūdnai. Juk pirmoji liga, nuo kurios prasideda širdies bėdos, kuri negydoma smarkiai didina ne tik kitų širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto išsivystymo riziką, bet ir sukelia inkstų nepakankamumą, regėjimo sutrikimus, insultus, ir yra arterinė hipertenzija.
Daugiau nei pusė mirčių dėl širdies sutrikimų
Bloga žinia, kad, nepaisant medikų, visuomeninių organizacijų pastangų, veikiančios širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos, net 56,3 proc. (2013 m. Higienos instituto duomenimis) visų mirčių Lietuvoje sudaro mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ir šis procentas nemažėja jau daugelį metų. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje 2–3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Pagrindinė mirčių priežastis yra išeminė širdies liga, kuri išsivysto dėl širdį maitinančių vainikinių arterijų aterosklerozės ir dėl kurios ištinka miokardo infarktas, antroje vietoje yra insultai.
Šių ligų galima išvengti žinant savo širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius ir juos koreguojant. Vienas svarbių rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija. Teigiama, kad Lietuvoje kas trečio suaugusiojo žmogaus kraujo spaudimas yra padidėjęs. Suprantama, kad kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė ir širdies ligų rizika. O jeigu kartu dar yra ir kitų rizikos veiksnių, ši rizika auga dar sparčiau. Širdies ligų riziką didina rūkymas, dėl gausaus riebaus maisto vartojimo padidėjęs „blogojo“, arba mažo tankio lipoproteinų (MTL), cholesterolio kiekis, nutukimas ir metabolinis sindromas, nejudrumas, stresas ir pan. Tai tikrai girdėti, žinomi, tačiau kažkodėl tinkamo dėmesio vis nesulaukiantys gyvenimo būdo palydovai, nors juk jų koregavimas širdies ligų riziką gali sumažinti net 80 proc. O kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Nedžiugina ir prognozės dėl hipertenzijos: 2000 m. pasaulyje šia liga sirgo apie 1 mlrd. žmonių, o 2025-aisiais skaičiuojama, kad tokių ligonių bus apie 1,5 mlrd. Didžiausią nerimą medikams kelia tai, kad net 33 proc. mirčių Lietuvoje sukelia pirminės hipertenzijos (pirminė hipertenzija – kai liga išsivysto ne dėl kitų ligų) komplikacijos. O tai reiškia, kad hipertenzija arba nebuvo nustatyta laiku, arba nebuvo tinkamai gydoma.
Jaunas amžius nėra saugiklis, leisiantis išvengti hipertenzijos
Hipertenzija visuomenėje vis dar siejama su vyresniu amžiumi. Taip, šios ligos rizika didėja metams bėgant. Teigiama, kad net ir turint normalų arterinį kraujospūdį, sulaukus 55–65 metų, 90 proc. žmonių didėja tikimybė, kad per kitus 20 metų jų kraujo spaudimas bus padidėjęs. O dar 60 proc. tarp turinčių antsvorio hipertenzija išsivystys per ketverius metus.
Iš kitos pusės, jaunas amžius neapsaugo nuo hipertenzijos ir širdies ligų. Padidėjęs kraujo spaudimas gali varginti ir žmones pačiame jėgų žydėjime, ir jaunimą, ir paauglius, ir vaikus ar kūdikius. Todėl yra nuomonių, kad hipertenzijos profilaktiką reikėtų vykdyti nuo pat mažų dienų, t.y. jau trejų metukų vaikui reikėtų matuoti ir stebėti kraujo spaudimą. Nes tik profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, – pati perspektyviausia priemonė, leisianti sumažinti sergamumą, mirtingumą ir nedarbingumą, sukeltą širdies ir kraujagyslių ligų.
Taigi savo kraujospūdžio skaičius turėtų žinoti kiekvienas, ne tik vyresnio amžiaus arba rizikos grupei susirgti hipertenzija priskirtas žmogus. Juolab kad dideli darbo krūviai, beprotiškas gyvenimo tempas, sėdimas darbas, netinkama mityba lemia, kad hipertenzija „jaunėja“.
Jaučiamės sveiki, nors jau sergame
Medikai pažymi, kad arterinė hipertenzija nėra vienos dienos liga, t.y. ji neišsivysto žaibiškai. Šis klastingas procesas, kurio metu žmogus dažniausiai nieko bloga nejaučia ir neįtaria, gali trukti net 15–20 metų. Nejaučiame, kaip sklandžiai dirba sveika širdis. Deja, nejaučiame ir pirmųjų jos sutrikimų, pirmųjų kraujagyslių pokyčių, padidėjusio kraujospūdžio. Be to, spaudimas didėja palaipsniui, ir žmogaus organizmas prie to prisitaiko. Taigi ligos pradžioje arterinė hipertenzija nesukelia jokių simptomų. Reikėtų tik pasidžiaugti, jeigu žmogų pradeda varginti galvos skausmas, maudžia širdies plotą, vargina širdies permušimai, nes tokiu atveju yra tikimybė, kad jis ateis iki gydytojo. Tiesa, dažnai žmonės į pirmuosius simptomus nekreipia dėmesio ir kraujo spaudimo nesimatuoja. Todėl neretai apie tai, kad serga arterine hipertenzija, sužino ištikus infarktui ar pasireiškus kitoms sunkioms komplikacijoms.
Kuo pavojinga arterinė hipertenzija?
Medikai primena: hipertenzija pavojinga, nes dėl padidėjusio kraujo spaudimo kenčia vadinamieji organai taikiniai – tai ne tik širdis, bet ir smegenys, inkstai, akys. Jeigu padidėjusio spaudimo neatlaiko inkstų kraujagyslės, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, jeigu širdies – širdies nepakankamumas ar infarktas, jeigu smegenų – insultas, taip pat gali vystytis regos sutrikimai.
