Arterinės hipertenzijos gydymas. Specialistų nuomonės

Arterinė hipertenzija: koks gydymas laukia?

Medikai pabrėžia: arterinę hipertenziją būtina gydyti, kitaip galima sulaukti sunkių pasekmių, kurių ištaisyti jau gali būti neįmanoma. Pagrindinis arterinės hipertenzijos gydymo tikslas yra apsaugoti arterijas ir vidaus organus nuo pažeidimo, taip pat išvengti staigios mirties (smegenų ar širdies infarkto) ir sunkių komplikacijų (širdies ar inkstų nepakankamumo, progresuojančios aterosklerozės ar demencijos).

Kokį spaudimą reikia gydyti?

Arterinė hipertenzija – tai padidėjusio kraujospūdžio liga. Koks spaudimas jau yra pavojingas sveikatai ir reikalauja gydymo?

Priminsime, kad kraujo spaudimo klasifikuojamas į:

• Optimalų: <120/<80 mmHg.
• Normalų: <130/<85 mmHg.
• Aukštą normalų: 130–139/85–89 mmHg.
• I laipsnio hipertenziją 140–159/90–99 mmHg.
• II laipsnio hipertenziją: 160–179/100–109 mmHg.
• III laipsnio hipertenziją: >180/>110 mmHg.
• Izoliuotą sistolinę hipertenziją: >140/<90 mmHg (dažnai pasitaiko seniem žmonėms).

Jei kraujo spaudimas didesnis negu 140/90 mmHg, jį būtina mažinti.

Kada tinka nemedikamentinis gydymas?

Daugumai žmonių padidėjęs kraujo spaudimas jokių negalavimų nesukelia, tačiau, nepaisant to, hipertenziją reikia gydyti. Ligos gydymas priklauso nuo jos sunkumo, arba stadijos, ligonio būklės, kitų ligų. Jeigu nustatyta I laipsnio hipertenzija, gydymas gali būti tik gyvenimo būdo korekcija. Tokiems žmonėms rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo mitybą ir pirmenybę teikti sveikam maistui, kurio glikemijos indeksas mažas, kuris turi mažiau sočiųjų („nesveikų“) riebalų.

Gydytojai primena, kad kiekvienam sergančiajam hipertenzija svarbu žinoti savo cholesterolio kiekį, ypač „blogojo“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekį kraujyje. Kai šio „blogojo“ cholesterolio kiekis padidėja, sutrinka riebalų apykaita, t.y. vystosi dislipidemija, kuri labai smarkiai padidina kitų rizikos veiksnių daromą žalą. Dėl dislipidemijos ypač pavojinga pasidaro hipertenzija, rūkymas, nutukimas.

Gerai žinoma, kad druska didina kraujo spaudimą, todėl jos vartojimą reikėtų riboti. Sergant hipertenzija, druskos rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2,5 g per parą ir žinoti, kad jos yra daugumoje produktų, pvz., duonoje, mėsos gaminiuose, kt. Taip pat, norint sureguliuoti kraujo spaudimą, rekomenduojama didinti kalio (60–70 mmol/parą) ir kalcio kiekį maiste. Daugiau valgyti vaisių ir daržovių, būti fiziškai aktyviems, atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio).

Kada reikia vaistų?

Jeigu nemedikamentinėmis priemonėmis sureguliuoti kraujo spaudimo nepavyksta, rekomenduojama vartoti vaistų. Būtų nuostabu, jeigu būtų sukurtas toks vaistas nuo hipertenzijos, kuris būtų labai veiksmingas ir užtikrintų 24 val. spaudimo kontrolę, palaikytų jo siektiną normą, kad jo reikėtų gerti tik kartą per parą, nes taip yra patogiausia pacientui. Taip pat kad tai būtų vaistas, kuris nekeltų šalutinių poveikių, būtų gerai toleruojamas. Deja, tokio medikamento dar nėra, todėl kiekvienu atveju skirdami gydymą, medikai parenka konkrečiam ligoniui tinkamiausius vaistus ir jų derinius.

Hipertenzijai gydyti skirtos šešios stambios vaistų grupės. Tai – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), beta adrenoreceptorių blokatoriai, šlapimo išsiskyrimą skatinantys preparatai (diuretikai), aldosterono receptorių agonistai, angiotenzino receptorių blokatoriai.

Sėkminga hipertenzijos kontrolė ir gydymas įmanomi tik tada, kai kartu koreguojami ir kiti rizikos veiksniai, ypač dislipidemija, taip pat diegiami sveikos gyvensenos principai. Dislipidemiją galima valdyti skiriant statinų, kurie ne tik sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, bet ir stabilizuoja pažeistos kraujagyslės plokštelę, kurios atitrūkimas, pvz., padidėjus kraujospūdžiui, gali išprovokuoti insultą ar infarktą.

Klaida – negerti vaistų, kai spaudimas nukrenta

Medikai įspėja, kad sergant hipertenzija vaistų būtina vartoti visą likusį gyvenimą. Kodėl? Į tai atsako liūdni statistikos skaičiai: jeigu hipertenzijos visai negydysime, pusė sergančiųjų mirs nuo išeminės širdies ligos (t.y. miokardo infarkto, širdies nepakankamumo), trečdalis – nuo insulto ir apie 10–15 proc. – nuo inkstų funkcijos nepakankamumo. Taigi ligą gydyti būtina.

Kitas svarbus dalykas, kad negalima vaistų vartoti su pertraukomis arba tik tada, kai pasijuntame blogai, skauda galvą, ji svaigsta ar kt. Vaistai turi būti vartojami nuolat. Didžiausia pacientų klaida, kad, esant normaliam kraujo spaudimui vakare, jie nusprendžia nebegerti vakarinės vaistų dozės. Tada rytinis spaudimas, kuris ir taip dėl organizmo fiziologijos rytais padidėja, iš vakaro neišgėrus vaistų, šokteli dar smarkiau, o tai yra labai pavojinga. Gydant hipertenziją, labai svarbu, kad spaudimas „nešokinėtų“, t.y. kad skirtumas tarp rytinio, dienos ar vakarinio spaudimo būtų kuo mažesnis. Tai turėtų įsisąmoninti ir ligoniai, ir tai turėtų tapti paskata vaistų vartoti nuolat, o ne pripuolamai, pasijutus blogiau.