Arterinė hipertenzija – simptomas ar liga?
Arterinė hipertenzija dažnai nėra laikoma rimta liga, netgi manoma, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra neišvengiamas senstant. Taigi nemažai žmonių įsitikinę, kad arterinė hipertenzija vyresniame amžiuje yra normalu. Tačiau toks požiūris į ligą, nenoras jos pastebėti, matyti, pripažinti ir galiausiai gydyti gali sukelti rimtų pasekmių, kurių sunkiausios baigiasi mirtimi.
Kas yra arterinė hipertenzija – savarankiška liga ar kitų ligų simptomas?
Arterinė hipertenzija – savarankiška liga, didinanti kitų ligų grėsmę
Arterinė hipertenzija yra savarankiška liga. Kita vertus, ji gali būti ir kitų ligų simptomas, išraiška ir rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių visų kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių. Žinoma, kad, esant padidėjusiam kraujo spaudimui, aterosklerozė progresuoja greičiau. Priminsime, kad aterosklerozė – tai lėtinė uždegiminė liga, kurios metu arterijų sienelėse kaupiasi riebalai, kalcis, jie, suformuodami opėjančias ir randėjančias plokšteles, užkemša, susiaurina kraujagyslės spindį ir sutrikdo kraujotaką. Atsižvelgiant į tai, kokia kraujagyslė yra pažeista, žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis. Pavyzdžiui, pažeidus smegenų kraujotaką, gali įvykti insultas, širdies – infarktas, kojų – kojų arterijų trombozė, vėliau galūnės gangrena ir t. t.
Ilgą laiką nekontroliuojamas padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti širdies raumens, vainikinių arterijų ir laidžiosios širdies sistemos pokyčius, kurie savo ruožtu gali skatinti išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą, širdies ritmo sutrikimus (ypač prieširdžių virpėjimą).
Koks kraujo spaudimas reiškia ligą?
Arterinė hipertenzija nustatoma, kai kraujo spaudimas yra didesnis negu 140/90 mmHg ir tokie skaičiai laikosi stabiliai, pvz., porą savaičių.
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė hipertenzija diagnozuojama dažniausiai, jos kilmė, atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Pirminė arterinė hipertenzija atsiranda palaipsniui, vystosi daug metų ir dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
Antrinė hipertenzija išsivysto dėl kitų ligų, kaip jų pasekmė. Tokiu atveju liga dažnai pasireiškia staiga, o kraujo spaudimas būna aukštesnis negu sergant pirmine hipertenzija. Antrinę hipertenziją gali sukelti įvairios ligos, pvz., inkstų, skydliaukės, nėštumas, antinksčių navikai, įgimti kraujagyslių defektai, vaistai, alkoholio vartojimas, miego apnėja (kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas), kt.
Priimta tokia arterinio kraujo spaudimo (AKS) klasifikacija:
- Optimalus AKS – sistolinis (viršutinis) AKS yra mažesnis negu 120 mmHg, diastolinis yra (apatinis) AKS mažesnis negu 80 mmHg;
- Normalus AKS – 120–129/80–84 mmHg;
- Aukštas normalus AKS – 130–139/85–89 mmHg;
- 1 laipsnio AKS (maža) – 140–159/90–99 mmHg
- 2 laipsnio AKS (vidutinė) – 160–179/100–109 mmHg;
- 3 laipsnio AKS (didelė) – sistolinis AKS yra didesnis negu 180 mmHg, diastolinis AKS yra didesnis negu 110 mmHg;
- Izoliuota sistolinė hipertenzija – sistolinis AKS yra didesnis negu 140 mmHg, diastolinis AKS yra mažesnis negu 90 mmHg;
- Žemas, bet normalus AKS – 90–100/60–65 mmHg;
- Hipotenzija (kai AKS mažesnis negu normalus) – sistolinis AKS yra mažesnis negu 90 mmHg, diastolinis AKS yra mažesnis negu 60 mmHg.
Taigi, esant padidėjusiam AKS, nepakanka to vien užfiksuoti. Svarbu ieškoti ligos priežasties, gretutinių ligų, vidaus organų pažeidimų, išsiaiškinti, kaip spaudimas keičiasi paros metu, t. y. atlikti kraujo spaudimo stebėseną, ji vis dažniau atliekama mūsų šalies pacientams.
Gera kraujospūdžio kontrolė gali išsaugoti gyvybes
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje ne tik 2–3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet ir daugelį metų nemažėja, laikosi aukštas – 56,2 proc. (2016 m. Higienos instituto duomenimis) visų mirčių Lietuvoje sudaro mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų. Pagrindinė mirčių priežastis yra išeminė širdies liga, kuri išsivysto dėl širdį maitinančių vainikinių arterijų aterosklerozės, dėl kurios ištinka miokardo infarktas, antroje vietoje yra insultai.
Tačiau visų šių ligų galima išvengti žinant savo širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius ir juos koreguojant. Vienas svarbių rizikos veiksnių yra jau minėta arterinė hipertenzija. Teigiama, kad Lietuvoje kas trečio suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra padidėjęs. Suprantama, kad kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė ir širdies ligų rizika. O jeigu kartu dar yra ir kitų rizikos veiksnių, ši rizika auga dar sparčiau. Širdies ligų riziką didina rūkymas, dėl gausaus riebaus maisto vartojimo padidėjęs „blogojo“, arba mažo tankio lipoproteinų (MTL), cholesterolio kiekis, nutukimas ir metabolinis sindromas, nejudrumas, stresas ir pan. Tai tikrai girdėti, žinomi, tačiau kažkodėl tinkamo dėmesio vis nesulaukiantys gyvenimo būdo įpročiai. O juk jų koregavimas širdies ligų riziką gali sumažinti net 80 proc. Tačiau mūsų žmonės vis dar nėra linkę rūpintis sveikata, kol yra sveiki. Dažniausiai sveikata prisimenama jau susirgus. Tai ir lemia, kad kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos.
Šaltinis: www.sam.lt
