Ar padidėjęs kraujospūdis gali būti naudingas?

Hipertenzija – klastinga liga, nes ateina nepastebimai, nejuntamai. Pašlijusia sveikata, širdies veikla dažniausiai žmonės ima skųstis, kai išsivysto komplikacijos. Todėl medikai ragina domėtis kraujo spaudimo skaičiais, koreguoti juos ir taip užbėgti ligai ir jos pasekmėms už akių.

Ar visada aukštas kraujospūdis kenkia mūsų organizmui? Galbūt jis gali būti naudingas?

Kraujospūdis nėra nekintamas

Sveiko žmogaus kraujo spaudimas kinta: kai jis sunkiai fiziškai dirba, spaudimas didėja, kai miega – mažėja. Kraujo spaudimas gali padidėti momentiškai, kai žmogus patiria stresą, susinervina. Tačiau tai dar nėra liga. Arterinė hipertenzija, arba padidėjusio kraujospūdžio liga, nustatoma, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis kaip 140/90 mmHg.

Gydytojas arterinės hipertenzijos ligą diagnozuoja, kai padidėjęs kraujo spaudimas fiksuojamas kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių laikotarpiu. Svarbu, kad prieš spaudimo matavimą žmogus nebūtų fiziškai dirbęs, sportavęs, netgi ką tik lipęs laiptais, taip pat susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.

Kraujo spaudimas pamažu didėja visą žmogaus gyvenimą, o tikslios priežastys, kodėl žmogus suserga arterine hipertenzija, dažniausiai nėra nustatomos.

Hipertenzijos pavojai

Vienas ir iš daugelio mitų apie hipertenziją – kad auštas kraujo spaudimas nėra pavojingas, nes jis būna daugeliui žmonių, ir šie dėl to nemiršta. Tačiau medikai su tuo nesutinka, nes padidėjęs kraujo spaudimas kaip tik ir yra daugelio mirtinų ligų pranašas: aukštas kraujospūdis gali sukelti miokardo infarktą, insultą, sunkų inkstų ar širdies nepakankamumą.

Kaip aukštas kraujospūdis veikia mūsų organizmą? Yra nustatyta, kad aukštas kraujo spaudimas didina širdies raumens apkrovas, dėl to šis raumuo laikui bėgant storėja, o širdies sienelės plonėja, širdis silpsta, ir tai sukelia širdies nepakankamumą, kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Be to, aukštas kraujospūdis žaloja kraujagyslių sieneles, kurios ilgą laiką turėjo atlaikyti padidėjusį slėgį. Tai lemia, kad kraujagyslių sienelės storėja, jų spindis siaurėja, jos praranda elastingumą, jose formuojasi trombai. Kartu padidėjęs kraujo spaudimas skatina aterosklerozės procesus, aterosklerozinių plokštelių susidarymą.

Padidėjusio kraujospūdžio pasekme dėl kraujagyslių sienelės struktūros ir savybės pokyčių gali tapti kraujagyslės aneurizma – tai yra kraujagyslių išsiplėtimas, išsipūtimas. Didžiausias aneurizmų pavojus – kad jos gali plyšti.

Hipertenzija pažeidžia visas organizmo kraujagysles, o pirmiausia smulkiąsias, pvz., akių. Todėl viena dažniausių hipertenzijos komplikacijų – hipertenzinė retinopatija – akių tinklainės pokyčiai, jų skleroziniai pakitimai, kurie pasireiškia regėjimo aštrumo susilpnėjimu, migla akyse ir pan.

Aukštas kraujospūdis negrįžtamai žaloja inkstus. Hipertenzinė nefropatija – dažna šios ligos komplikacija. Dėl hipertenzijos nukenčia inkstų kraujagyslės, pasireiškia inkstų kamuolėlių funkcijos ir filtracijos sutrikimai, vystosi skleroziniai inkstų jungiamojo audinio pokyčiai. Visa tai lemia inkstų nepakankamumo atsiradimą ir progresavimą.

Ar aukštas kraujo spaudimas gali būti naudingas?

Neseniai atlikę tyrimą mokslininkai nustatė, kad padidėjęs kraujo spaudimas gali būti naudingas, bet tik gilioje senatvėje, nes gali padėti išvengti tokių ligų, kaip demencija, ar sušvelninti jos simptomus. Užtat vidutinio amžiaus pacientams padidėjęs kraujo spaudimas didina tos pačios ligos – demencijos – išsivystymo senatvėje riziką. Taigi teigiamas padidėjusio kraujo spaudimo poveikis pastebimas tik jeigu hipertenzija išsivysto senyvame amžiuje, t. y. vyresniems nei 80 m. pacientams. Tai patvirtino neseniai JAV atliktas tyrimas. Jo metu nustatyta, kad hipertenzija, išsivysčiusi 80-ties metų ir vyresniems pacientams, padeda sulėtinti pažintinių funkcijų blogėjimą. Tyrime dalyvavo 559 vyresni nei 90 metų asmenys, o stebėjimas truko 3 metus. Nė vienam dalyviui tyrimo pradžioje nebuvo nustatyta demencijos požymių. Stebėjimo laikotarpiu akivaizdūs demencijos požymiai pasireiškė 40 proc. tiriamųjų.

Šiame tyrime padidėjęs kraujo spaudimas laikytas tada, kai sistolinis kraujo spaudimas buvo didesnis negu 140 mmHg, o diastolinis – didesnis negu 90 mmHg. Duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kuriems pirmą kartą hipertenzija nustatyta po 80 m., demencijos rizika yra 40 proc. mažesnė ir po 90 metų. Jei pirmą kartą hipertenzija nustatyta tik po 90 metų, demencijos rizika mažesnė net 60 proc., palyginti su žmonėmis, kurių kraujo spaudimas buvo normalus. Rezultatai nepakito ir įvertinus antihipertenzinių vaistų vartojimo riziką. Taigi, tyrėjų nuomone, ryšys tarp kraujo spaudimo ir demencijos akivaizdus, tačiau, norint detaliai jį paaiškinti, būtina atlikti išsamesnius tyrimus.

Iki 80-ties kraujo spaudimą išlaikykime normalų

Hipertenzijos žala žmogui nebejotina ir didelė. Jau minėjome, kad tai yra pagrindinis tokių sunkių ir mirtinų ligų, kaip insultas ir infarktas, rizikos veiksnys. Todėl iki senyvo amžiaus turėtume stengtis išlaikyti kraujo spaudimą normalų. Kaip turėtume elgtis, norėdami, kad kraujospūdis nedidėtų?

Kraujospūdžiui didėti įtakos turi daug veiksnių, kuriuos gydytojai skirsto į:

• nekoreguojamus – tai amžius, lytis, paveldimumas;
• koreguojamus – tai aterosklerozė ir ją keliantys rizikos veiksniai.

Nekoreguojamų rizikos veiksnių paveikti negalime, tad turėtume pasirūpinti koreguojamais rizikos veiksniais. Neleisti vystytis aterosklerozei galima, jeigu dieta bus racionali ir subalansuota, jeigu kuo mažiau vartosime sočiųjų riebalų (gyvulinės kilmės), transriebalų (tai chemiškai perdirbti augaliniai riebalai ir paversti kietais ar pusiau kietais riebalais). Taigi rekomenduojama vengti produktų, kurių sudėtyje yra sočiųjų riebalų rūgščių (mėsos, pieno riebalų, kiaušinių trynių), keisti juos nesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurių gausų augaliniuose aliejuose, pvz., alyvuogių, saulėgrąžų, šaltųjų jūrų žuvyse. Medikai ragina žinoti savo cholesterolio kiekį, kasmet atlikti lipidogramą ir žinoti savo lipidų kiekį kraujyje. Tai padės išvengti sunkių ligų ateityje, nes bus galima laiku imtis lipidų mažinimo priemonių. Taip pat rekomenduojama mažinti cukraus kiekį, atsisakykite greito maisto, o druskos galite suvartoti ne daugiau kaip 5–6 g per parą. Druska sulaiko organizme vandenį ir taip didina spaudimą. Taip pat būtina atsisakyti alkoholio vartojimo, mesti rūkyti.

Nors mityba ir turi didelę reikšmę cholesterolio koncentracijai kraujyje, tačiau vien dieta ne visada pavyksta ją įveikti, ypač jei žmogus turi antsvorio ar jam įprastas sėdimas gyvenimo būdas. Taigi labai svarbu mažinti kūno masę ir daugiau judėti. Sveikiems žmonėms 4–5 kartus per savaitę fiziniam aktyvumui skirti patariama ne mažiau nei 30 minučių. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, pvz., arterine hipertenzija, prieš pradedant aktyviau sportuoti rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.

Šaltiniai: http://www.medicinenet.com/