Ar cholesterolis visada blogas? Specialistų nuomonės
Apie cholesterolį kalbama daug ir informacija nėra vienareikšmė. Galima rasti nuomonių, kad žmonės, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, rečiau serga senatvine demencija, Alzheimerio liga. Kita vertus, daugumai cholesterolis asocijuojasi su didžiuliu blogiu, su kuriuo reikia kovoti ir kuriuo organizme neturėtų būti. Taigi kiekvieno konkretaus žmogaus supratimas apie cholesterolį priklauso nuo to, ką jis šiuo metu žino apie jį. Todėl cholesterolio vertinimas, gaunant naujų žinių, gali kisti.
Be cholesterolio žmogus neišgyventų?
Cholesterolio svarba organizmui ne kiek nė mažesnė negu vandens, baltymų ar angliavandenių. Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, kuri būtina mūsų organizmui, kad normaliai funkcionuotų ląstelės, kad vyktų virškinimo procesas, hormonų gamyba ir kt. Cholesterolis reikalingas lytinių (androgenų, estrogenų) ir antinksčių žievės hormonų bei vitamino D sintezei. Be to, iš cholesterolio formuojasi visų organizmo ląstelių membranų karkasas. Tad ji galėtume palyginti su cementu, kuris sutvirtina visą organizmą. Kitas dalykas, riebiam maistui virškinti būtinos tulžies rūgštis, kurios „susmulkina“ riebalus, kad juos geriau veiktų virškinimo fermentai. Sintetinamos šios rūgštys kepenyse, iš cholesterolio. Cholesterolis reikalingas smegenims, tai yra antioksidantas. Taigi cholesterolis atlieka daug svarbių funkcijų, ir pakeisti jį kuo nors kitu negalima.
Didžiąją žmogaus organizmui reikalingą cholesterolio dalį – apie 80 proc. – pagamina pats organizmas. Tačiau likusius 20 proc. jis turėtų gauti su maistu. Sveikam žmogui būtina per parą gauti ne daugiau kaip 300 mg cholesterolio. Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės produktuose. Todėl negalima pakeisti mėsą grybais, vištos kiaušinius – riešutais, nes augalinės kilmės produktuose nėra cholesterolio.
Cholesterolis cholesteroliui nelygus
Cholesterolis svarbi ir reikalinga organizmui medžiaga, kodėl ir kada jis gali kenkti? Gydytoja Daiva Kazakevičienė primena, kad cholesterolis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai, ir šie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais. Pagal pernešamus lipoproteinus cholesterolis skirstomas į mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL cholesterolis) arba „blogąjį“ ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL cholesterolį) arba „gerąjį“.
Ką daro „blogasis“ cholesterolis, kodėl jo ribos neturėtų viršyti tam tikrų normų? „Blogasis“ cholesterolis skatina aterosklerozės vystymąsi, nes turi savybę „prilipti‘ prie kraujagyslių sienelių, juose kauptis. Užtat „gerasis“ cholesterolis mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, nes „nukabina“ „blogąjį“ cholesterolį nuo kraujagyslių ir nugabena jį į kepenis, iš kurių jis kartu su tulžimi per žarnyną pašalinamas iš organizmo.
Be MTL, DTL cholesterolio kraujyje dar yra trigliceridų. Jų paskirtis teikti energija mūsų organų veiklai. Tai trečioji lipidų rūšys, ir jie taip pat yra „blogi“, nes vėlgi prisideda prie aterosklerozinių procesų, juos greitina.
Visų išvardytų lipidų saikingai turi būti sveiko žmogaus kraujyje ir ląstelėse. Todėl gydytoja Julija Lukoševičienė pabrėžia, kad svarbu ne tik kiek organizme yra „gerojo“ ar „blogojo“ cholesterolio, bet ir koks yra šių lipidų santykis. Nes kai lipidų yra per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė – arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė pavojinga, nes gali pažeisti įvairias kraujagysles – galvos, širdies, kojų ir pan. Dar blogiau, kad aterosklerozės simptomų žmogus ilgai nejaučia, todėl apie ligą gali sužinoti jau ištikus insultui ar infarktui. Todėl kiekvienas žmogus turėtų žinoti ne tik bendrojo cholesterolio kiekį, kuris skaičiuojamas susumavus visų frakcijų cholesterolį, bet ir visų lipidų – MTL ir DTL cholesterolio, trigliceridų reikšmes atskirai, jų santykį.
Kodėl didėja cholesterolis?
Anot medikų, cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti dėl daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai per daug jo nustatoma žmonėms, kurie daug ir riebiai valgo, mažai juda, yra nutukę. Padidėjęs cholesterolis gali būti ir dėl įgimtų priežasčių, kai žmogus paveldi tam tikrą pakitusi geną.
Kodėl reikalingas lipidų tyrimas?
Kraujo lipidų tyrimas arba lipidograma reikalingas ne tik sergantiesiems arterine hipertenzija, bet ir sveikiesiems profilaktikos tikslu – kad kiekvienas žmogus žinotų, ar jam gresia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, taip pat ir tam, kad būtų galima užkirsti joms kelią.
