Ar bloga nuotaika gali įtakoti širdies ligų atsiradimą? Specialistų nuomonės
Žmonių, kurie nemėgsta vasaros, turbūt yra, tačiau greičiausiai jų mažuma. Didžiuma mūsų, priešingai, nemėgsta blogų orų, o jų vasarą būna mažiausiai. Taigi šiltos ir saulėtos dienos turėtų kelti nuotaiką, suteikti energijos. Bet pasirodo, taip jaučiasi ne visi. Yra duomenų, kad skaisti saulė ir žydinti gamta žmonėms, sergantiems emociniais sutrikimais, nuotaiką gali bloginti, tokiomis dienomis jie gali būti apatiški, nerimastingi, išsekę. Ar vasarą atsiradusi depresija gali įtakoti širdies ligų atsiradimą?
Žinoma, kad depresija yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, padidėjęs kraujo riebalų ir gliukozės kiekis, antsvoris ar mažas fizinis aktyvumas. Medikai jau seniai kalba apie emocijų ryšį su širdies ligomis: emociniai išgyvenimai, įtampa, depresija turi įtakos širdies ligoms. Sergantiems depresija daug dažniau įvyksta miokardo infarktas ar net staigi mirtis. Beprotiškas gyvenimo tempas, konkurencija, daugybė neišspręstų problemų, nebaigtų darbų, nuolatinis pervargimas, nemokėjimas pailsėti – visa tai didina psichoemocinę įtampą, o kartu kelia pavojų ir širdies veiklai. Iš kitos pusės, ir širdies ligos gali tapti depresijos priežastimi. Žinoma, kad depresija neretai susergama po patirto infarkto ar insulto arba širdies nepakankamumo priepuolio.
Gydydami depresiją išvengsime ir širdies ligų
Depresiją gydyti būtina. Viena vertus, negydoma liga gali progresuoti, kelti komplikacijas, didinti savižudybių riziką. Iš kitos pusės, depresija gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
JAV mokslininkai, siekdami nustatyti ryšį tarp depresijos gydymo ir širdies bei kraujagyslių ligų, išanalizavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ligų istorijas. Buvo atrinkta apie 7500 suaugusiųjų, kurie bent kartą buvo tirti dėl depresijos. Visi dalyviai buvo suskirstyti į 4 grupes. Pirmą grupę sudarė žmonės, kurie niekada nejautė depresijos požymių. Antrą, tie, kurie tokiais simptomais skundėsi anksčiau, bet dabar, tyrimo metu, jautėsi gerai. Trečioje grupėje buvo žmonės, kurie ir anksčiau, ir dabar jautė depresijos simptomus. O ketvirtoje buvo tie, kurie neseniai pirmą kartą pajuto depresijos apraiškas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonių, kurie tyrimo metu depresijos simptomų nejautė, neatsižvelgiant į tai, buvo jiems tokių epizodų anksčiau ar ne (tai pirmos ir antros grupės tiriamieji), koronarinės širdies ligos rizika buvo vienoda ir sudarė apie 4,7 proc. Užtat trečios ir ketvirtos grupės dalyvių, t.y. tų, kurie tyrimo metu jautė depresijos simptomus, koronarinės širdies ligos rizika buvo didesnė ir sudarė apie 6,2 proc. Taigi tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad veiksmingai gydoma depresija mažina koronarinės širdies ligos riziką, ir ji tampa tokia pati, kaip ir nesirgusiųjų ir nesergančiųjų šia liga.
Labiau pažeidžiama A tipo asmenybių širdis
Mūsų gyvenime gausų stresų, mažesnių ir didesnių, tokių, su kuriais sugebame susidoroti, ir tokių, kurie mus pakerta. Visi esame skirtingi ir į stresą reaguojame skirtingai. Teigiama, kad širdies ligomis dažniau serga A tipo asmenybės. Asmenybių tipų idėją suformulavo Karlas Jungas ir William Marston. Jų teigimu, ambicingų ir agresyvių A tipo asmenybių rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė, nes jie yra „streso narkomanai“. Tokie žmonės yra nuolat įsitempia, jiems būtina pirmauti, jie linkę konfliktuoti. Kartu A tipo asmenybės nemoka dalintis problemomis, verda savyje, dažnai kankinasi dėl neatliktų darbų ir visiškai nemoka ilsėtis. Suprantama, kad visa tai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Įrodyta, kad nervinė įtampa didina „streso“ hormonų kiekį kraujyje, sukelia kraujagyslių spazmą, sutrikdo kraujo riebalų balansą. Tačiau B tipo žmonės yra mažiau įsitempia, labiau atsipalaidavę, jiems nėra taip svarbu konkuruoti, būti visur ir visada pirmiems. Tai lemia, kad jų širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra mažesnė.
Svarbu tinkamai reaguoti
Pastebėta, kad ypač žalingi streso padariniai būna, kai žmogus yra pasyvus, nebenori ieškoti išeities, užsisklendžia savyje. Taigi pavojingas ne pats stresas, o žmogaus reakcija į jį. Todėl svarbu išmokti tinkamai ir racionaliai reaguoti į stresą, ieškoti teigiamų sprendimų. Tik tokiu atveju streso padariniai nepakenks sveikatai, širdies taip pat, nesukels depresijos. Ir priešingai, bloga nuotaika, pyktis gali paskatinti įvairių ligų vystymąsi.
Padėti susidoroti su stresu gali darbas, sportas, mėgstama veikla, muzika, bendravimas, vandens procedūros ir kt. Jeigu pačiam susivaldyti nepavyksta, nebijokite ieškoti profesionalų pagalbos.
Labai dažnai padeda artimieji, mokėjimas dalintis su jais savo nuotaikomis, išgyvenimais, atsiradusiomis abejonėmis. Todėl, jei užklupo bloga nuotaika, dėl kažko išgyvenate, būtinai pasitarkite su artimais žmonėmis ir išsakykite savo bėdas.
