Ar arterinė hipertenzija – paveldima liga? Specialistų nuomonės

Mūsų sveikatą lemia tai, kokiomis ligomis sirgo mūsų tėvai, seneliai? Iš tiesų, paveldėjimas, genai turi įtakos daugeliui ligų. Pvz., atrasti krūties vėžio genai, taip pat genai, kurie didina smegenų ligų riziką, daug kalbama apie nutukimo genus ir t.t. O kaip dėl arterinės hipertenzijos? Kokia tikimybė, kad paveldėsime padidinto kraujospūdžio ligą.

Arterinę hipertenziją lemia daug genų

Padidinto kraujo spaudimo liga – arterinė hipertenzija – skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminės hipertenzijos atveju ligos priežastys nėra aiškios, ir ji sudaro apie 90 proc. visų hipertenzijų atvejų. Antrinės hipertenzijos priežastys žinomos – tai kitos ligos, dėl kurių didėja kraujo spaudimas. Tai gali būti inkstų, skydliaukės ligos, miego apnėja, vaistai ir t.t.

Iš tiesų, vis daugiau kalbama apie genų vaidmenį arterinės hipertenzijos vystymuisi. Genetinis polinkis svarbus pirminės hipertenzijos patogenezei.

Arterinė hipertenzija – poligeninė liga, t.y. jai rasis įtakos turi daug genų. Nustatyta daugiau nei 20 genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), kurie gali lemti kraujospūdžio didėjimą. Tyrimai patvirtina, kad keletas skirtingų genetinių mutacijų pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu.

Taigi, manoma, kad kiekvieno žmogaus kraujo spaudimo skaičiai net 35-70 proc. gali būti nulemti genų. Ypač riziką susirgti hipertenzija didina šeimos anamnezė, t.y. jeigu šeimoje tėvai sirgo hipertenzija, rizika susirgti šia liga didėja ir vaikams. Nustatyta, kad apie 50 proc. sergančiųjų hipertenzija šeimoje yra sirgusių šia liga arba tarp pirmos eilės giminaičių yra prieš laiką mirusių nuo širdies ligų. Taigi, jeigu Jūsų spaudimas normalus, tačiau šeimoje yra sirgusių hipertenzija, Jūs priklausote didesnės rizikos susirgti hipertenzija žmonių grupei, palyginti su tais, kurių šeimoje nėra tokių sergančiųjų.

Hipertenziją gali nulemti intrauterinis (vaisiaus augimo) periodas

Su hipertenzijos paveldėjimo teorija glaudžiai siejami ir intrauterinio vaisiaus augimo ypatumai. Manoma, kad hipertenzija ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos gali būtų užprogramuotos intrauteriniu periodu, o vėliau tai gali būti vienu iš kritinių veiksnių, didinančių ligos atsiradimo riziką. Mažas naujagimio svoris, kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai gali turėti įtakos aukštam kraujo spaudimui, gliukozės tolerancijos sutrikimui ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsiradimui vėlesniame gyvenime. Medikai pažymi, kad daugėja įrodymų, kad yra kritiniai augimo periodai – intrauterinis, kūdikystė, vaikystė, paauglystė – kurie gali lemti tam tikrų lėtinių ligų išsivystymą ateityje. Kita vertus, harmoningas augimas padeda išvengti ligų, o įvairūs sutrikimai ar augimo ir brendimo ypatumai tarsi „įveda“ į tam tikrą lėtinę ligą, pvz., hipertenziją.

Genai – ne visagaliai

Iš tiesų, beveik visas žmogaus ligas lemia genetiniai veiksniai. Vienos jų yra tiesiog paveldimos iš kartos į kartą, tačiau kitoms ligoms rastis labai svarbiais veiksniais tampa ir išorinė aplinka, ir žmogaus gyvensena. Taigi pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, tik 20 proc. žmogaus sveikatos lemia paveldėjimas. O daugiausia įtakos sveikatai turi gyvensena – 50 proc., aplinka – 20 proc. ir tik 10 proc. medicina. Taigi mūsų ligos – mūsų rankose.

Medikai nuolat primena apie svarbiausius hipertenzijos rizikos veiksnius, kurių koregavimas, net ir esant genetinei predispozicijai, gali padėti sumažinti ar visiškai išvengti ligos. Taigi pagrindinis rizikos veiksnys yra nesveika gyvensena. Tai reiškia, kad žmogus netinkamai maitinasi: valgo per daug riebalų, druskos, per mažai kalcio, kalio, magnio. Taip pat riziką didina rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, triukšmas, nutukimas, cukrinis diabetas, hormonų pokyčiai organizme nėštumo metu, paauglystėje ar menopauzės periodu, kt.

Svarbu reguliariai tikrinti sveikatą

Šiais laikais vis dažniau sveikatai apibrėžti naudojamas terminas ne ilgi gyvenimo metai (išgyvenamumas), o gyvenimo kokybė. Todėl kiekvienas žmogus turėtų žinoti bent pagrindinius savo organizmo rodiklius, vienas kurių – arterinis kraujo spaudimas. Pradžioje – tai tik simptomas, kuriam įtakos turi emocijos, mityba, genetika, aplinka. Tačiau ilgainiui jis virsta liga, kuri neretai komplikuojasi širdies nepakankamumu, miokardo infarktu ar net staigia koronarine  mirtimi.

Gydytojas primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos dažniausių mirties priežasčių. Todėl kiekvienam žmogui, net ir sveikam, yra vertinama šių ligų rizika. Rizikos veiksnių daugybė. Labai svarbus ir lengvai įvertinamas rodiklis yra cholesterolis. „Blogasis cholesterolis“ – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL), trigliceridai. Sveikiems MTL turėtų būti mažesnis nei 3 mmol/l. Sergantiesiems kitomis ligomis, taip pat tiems, kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelė, šis rodmuo turėtų būti ne didesnis kaip 1,8 mmol/l.

Pabandykite įvertinti gyvenimo kokybės pokyčius išsivysčius vienoms ar kitoms komplikacijoms. Viso to galima būtų išvengti, jei bent minimaliai būtume įsiklausę į organizmo siunčiamus signalus. Taigi pastebėję, kad ir tik padidėjusį kraujo spaudimą, į tai nereikėtų numoti ranka, o kreiptis į specialistus, kurie padės įvertinti Jūsų būklę, patars, kaip elgtis toliau. Todėl medikai primygtinai ragina nebandyti likimo, rūpintis sveikata, ją stiprinti, kas leistų užbėgti ligoms ir sunkioms komplikacijoms už akių. Vienas „blogas“ rodiklis – tik smulkmena, bet sveikata, kaip ir gyvenimas, susideda iš šių „smulkmenų.

Taigi, jei sergate širdies ir kraujagyslių liga ar šių ligų rizika yra didelė, ar šeimoje yra sergančiųjų ar mirusių dėl širdies ligų, būtina laikytis visų gydytojų nurodymų – keisti, koreguoti gyvenimo būdą, mažinti rizikos veiksnius, daugiau judėti, vartoti medikamentų tiksliai kaip paskyrė gydytojas.