Aktualu: hipertenziją rekomenduojama diagnozuoti anksčiau

Ligi šiol hipertenzija – padidėjusio kraujo spaudimo liga – diagnozuojama, kai kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg ir toks padidėjimas nustatomas mažiausiai tris kartus, lankantis pas gydytoją kas 2–4 savaites. Praėjusiais metais Amerikos kardiologų kolegija ir Amerikos širdies asociacija parengė naujas gaires, kuriose rekomenduojamos naujos hipertenzijos ribos ir ligą siūloma diagnozuoti esant mažesniam kraujo spaudimo padidėjimui.

Hipertenzija – kai spaudimas didesnis nei 130/80 mmHg

Arterinė hipertenzija – aktuali liga, nes ja serga apie 50–60 proc. 25–60 m. amžiaus mūsų šalies gyventojų. Kitaip sakant, praktiškai kas antras trečias darbingo amžiaus žmogus kenčia nuo aukšto kraujospūdžio. Jeigu hipertenzija bus nustatoma vadovaujantis naujomis Amerikos kardiologų kolegijos ir Amerikos širdies asociacijos gairėmis, sergančiųjų šia liga skaičius turėtų dar padidėti.

JAV mokslininkai siūlo, kad suaugusiems pacientams hipertenzija būtų diagnozuojama, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas yra didesnis negu 130 mmHg, o diastolinis (apatinis) – didesnis kaip 80 mmHg. Anksčiau šios ribos buvo atitinkamai – 140 mmHg ir 90 mmHg.

Taigi siūloma tokia arterinio kraujo spaudimo (AKS) ir hipertenzijos klasifikacija:

• normalus AKS – sistolinis – < 120 mmHg ir diastolinis – < 80 mmHg;
• padidėjęs AKS – sistolinis 120–129 mmHg ir diastolinis < 80 mmHg;
• 1 stadijos hipertenzija – sistolinis 130–139 mmHg arba diastolinis 80–89 mmHg;
• 2 stadijos hipertenzija – sistolinis ≥ 140 mmHg arba diastolinis ≥ 90 mmHg.

Kodėl sumažintos spaudimo reikšmės?

Jau seniai mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp padidėjusio kraujo spaudimo ir rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žinoma, kad sistolinio kraujo spaudimo padidėjimas 20 mmHg ir diastolinio 10 mmHg mirties nuo insulto, infarkto ar kitos kraujagyslinės priežasties riziką padidina du kartus. Daugiau nei 30 metų trukusių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1 mln. suaugusių žmonių, rezultatai parodė, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sergamumu krūtinės angina, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, insultu, periferinių arterijų ligomis.

Naujoji AKS ir hipertenzijos klasifikacija pasiūlyta atsižvelgiant į tyrimų duomenis. Šie naujausi duomenys atskleidė, kad pacientams, kurių AKS yra normalus ar padidėjęs, bei sergantiems 1 stadijos hipertenzija širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja progresyviai. Tyrimų rezultatai parodė, kad širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto santykinė rizika yra 1,1–1,5, kai lyginamas 120–129/80–84 mmHg su mažesniu nei 120/80 mmHg kraujo spaudimu. Ši rizika dar didesnė, kai pacientų kraujo spaudimas aukštesnis. Palyginus 130–139/85–89 mmHg su < 120/80 mmHg, nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto rizika yra net 1,5–2,0.

Hipertenzijai diagnozuoti svarbu ir namuose matuoto AKS rodmenys

Rekomenduojama, kad namie matuojamas AKS turi patvirtinti hipertenzijos diagnozę. Sutarta, kad gydytojo kabinete matuojamas AKS dažniausiai būna didesnis negu name. Gairėse siūlomas toks gydytojo kabinete ir namuose matuoto AKS atitikimas:

Naujose gairėse siūloma vidutinį AKS nustatyti pagal daugiau nei 2 matavimus, atliktus daugiau nei per 2 vizitus.

Kaip taisyklingai matuoti arterinį kraujo spaudimą?

Kad AKS rodmenys būtų tikslesni, prieš matavimą nereikėtų gerti kavos, nerūkyti, nelipti laiptais, t. y. jokio fizinio krūvio. Geriausiai 10–15 min. ramiai pasėdėti, pailsėti. Spaudimą rekomenduojama matuoti atsisėdus, dešiniąją ranką padėjus ant stalo.

Namie kraujospūdį reikėtų matuoti porą kartų per dieną, visada tos pačios rankos: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos. Paprastai dešinės rankos kraujospūdis būna šiek tiek didesnis, maždaug apie 10 mmHg, o kairiarankiams gali būti didesnis kairiosios rankos spaudimas. Vyresniems žmonėms dėl to, kad kraujagyslės sustandėjusios, spaudimą rekomenduojama matuoti atsistojus.

Hipertenzijos komplikacijos grėsmingos gyvybei

Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, todėl storėja širdies raumuo, pažeidžia kraujagysles – taip vystosi aterosklerozė. Svarbiausia koronarinės širdies ligos priežastis, kurią didina arterinė hipertenzija, yra vainikinių arterijų aterosklerozė, galinti sutrikdyti širdies mitybą. Koronarinė širdies liga dažniausiai pasireiškia stabiliąja krūtinės angina (stenokardija). Tokiais atvejais žmogus jaučia skausmą už krūtinkaulio, sunkumą, spaudimą širdies plote. Krūtinės anginos priepuolį gali išprovokuoti fizinis krūvis, stresas. Tačiau priepuolis gali prasidėti ir savaime, atrodytų, be priežasties, pvz., anksti ryte ar išėjus į šaltą vėjuotą orą. Simptomai gali savaime praeiti, kai žmogus sustoja, pailsi. Koronarinė širdies liga gali pasireikšti ir širdies ritmo sutrikimu. Visais atvejais būtina apsilankyti pas gydytoją, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau, ir tai leistų išvengti sunkių komplikacijų.

Sunkiausia koronarinės širdies ligos išraiška – miokardo infarktas, kai vainikinėje arterijoje susiformavęs trombas ją užkemša, nepraleidžia kraujo, todėl sutrinka širdies raumens mityba, jis miršta. Infarktas dažniausiai prasideda nuo stipraus skausmo krūtinės srityje ar už krūtinkaulio, žmonės teigia, kad širdį tarsi „degina“, veržia, spaudžia. Kita vertus, galimi ir neįprasti simptomai, pvz., skausmas ne širdies, bet skrandžio ar pilvo srityje. Infarktą patyrę žmonės sako, kad jautė stiprų nerimą, mirties baimę. Artėjančio infarkto požymis gali būti šaltas prakaitas, dusulys, kosulys, silpnumas, galvos svaigimas.

Šaltinis: žurnalas „Internistas“ 2017 Nr. 10.